Teniso kilmė

Teniso kilmė siekia XII–XIII amžių Prancūziją, o dabar jau daugiau nei 800 metų. Tuo metu tarp misionierių buvo populiarus žaidimas smūgiuoti į kamuolį delnu. Metodas buvo panaudoti delną, kad virve tarp dviejų žmonių atviroje erdvėje pataikydavo į rutulį iš audinio, suvynioto į plaukus.
Šis laisvalaikio sportas buvo labai populiarus tarp vienuolių ir pradėjo plisti. Palaipsniui ši veikla iš vienuolynų išplito į aukštesniuosius visuomenės sluoksnius ir tapo to meto didikų pramoginiu žaidimu. Pamažu šis žaidimas pamažu buvo pristatytas Prancūzijos rūmuose ir buvo pamėgtas Prancūzijos karališkosios šeimos. Tenisas tapo karaliaus sporto šaka. Karolio V valdymo laikais Luvre buvo pastatytas pirmasis Paryžiaus teismas; valdant Pranciškui (1515-1547) įsakė visoje šalyje statyti aikšteles ir leido tenisą žaisti paprastiems žmonėms, asmeniniame mūšio laive pastatė net karališką teniso kortą; Charlesas IX netgi pavadino tenisą „šlovingiausiu ir vertingiausiu bei sveikiausiu pratimu“. Taigi atrodo, kad vienas po kito einantys Prancūzijos monarchai padėjo populiarinti tenisą visoje šalyje.

XIV amžiaus viduryje Didžioji Britanija ir Prancūzija dažnai keisdavosi. Šiame žaidime naudotą kamuolį prancūzų kronprincas padovanojo karaliui Henrikui V, todėl šis žaidimas buvo pristatytas Jungtinėje Karalystėje. Anglijos karalius Edvardas III tuo ypač susidomėjo ir įsakė rūmuose įrengti uždarą teniso kortą. Nuo tada tenisas pradėjo vystytis Anglijoje. Per Henriko VII ir Henriko VIII valdymo laikotarpį Anglijoje buvo pastatyta apie 1800 uždarų aikštelių. Kadangi šio kamuoliuko paviršius pagamintas iš ruoželinės flanelės – garsiausios Egipto Tanniso mieste gaminamos flanelės, britai ją vadina „tenisu“.