Slidinėjimas atsirado ir išsivystė Skandinavijos šalyse. Slalomas (SLALOM) taip pat yra norvegiškas žodis, reiškiantis „slysti nuožulniu keliu“. Tarptautinė slidinėjimo federacija buvo įkurta 1924 m. Šiaurės šalių slidinėjimas buvo įtrauktas į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes, vykusias Šamoni, Prancūzijoje, 1924 m. Pirmaujančios pasaulio slidinėjimo šalys yra Skandinavijos šalys, tokios kaip Norvegija, Švedija, Suomija, ir šalys aplink Alpes Vakarų Europoje: Prancūzija, Italija, Austrija, Vokietija ir Švedija, taip pat Jungtinės Valstijos, Rusija ir kt. Apskritai Skandinavijos šalys turi pranašumą šiaurės šalių slidinėjime, o Alpių šalys – kalnų slidinėjime.

Tobulėjant slidinėjimui (ypač šiuolaikiniam varžybiniam slidinėjimui), daugėja renginių, o plečiasi ir pati sritis. Reguliarūs pagrindiniai pasaulio varžybų renginiai skirstomi į: kalnų slidinėjimą, šiaurinį slidinėjimą (šiaurinis slidinėjimas, slidinėjimas su lyguma, šuoliai su slidėmis), laisvojo stiliaus slidinėjimą, biatloną, snieglenčių sportą ir kt. Kiekvienas pagrindinis renginys yra suskirstytas į daugybę porenginių. Dešimtys akinančių aukso medalių nacionalinėse varžybose ir žiemos olimpinėse žaidynėse įkvepia žmones sunkiai dirbti ir dalintis. Grynas varžybinis slidinėjimas yra išskirtinai konkurencingas ir specializuotas, o atitinkamos sąlygos yra griežtos, o tai viršija tai, ką gali turėti ir prie ko prisitaikyti paprasti žmonės. Kelioninis slidinėjimas skirtas pramogoms ir kūno rengybai, ir jį labai lengvai riboja žmogiškieji veiksniai. Vyrai, moterys ir vaikai gali lengvai ir laimingai čiuožti sniego lauke ir mėgautis nesibaigiančiu slidinėjimo malonumu. Kadangi kalnų slidinėjimas pasižymi jauduliu, grožiu, laisvumu, dinamiškumu, patrauklumu ir plačiu dalyvavimu, kalnų slidinėjimas laikomas slidinėjimo esme ir simboliu, be to, tai yra pirmasis pasirinkimas ir pagrindinė turistinio slidinėjimo varžyba. Paprastai kalnų slidinėjimas naudojamas žmonių slidinėjimo įgūdžiams įvertinti.